Lyja

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus

Lyja tegu lyja

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus

Lyja tegu lyja

Tai mano dainos, kurios neatsiranda šiaip be laiko

Tai mano žodžiai greičiau nei tavo mintys skraido

Tai mano naujas veidas, nupraustas vandeniu šaltu

Pamirštos senos žaizdos, širdy vieningai kritę norai

Lyg uždegta cigarete, išpūsti šitą nuodą iš savęs aš norėčiau

Lyg vienas namuose, suradęs tylą kampe

Girdžiu kaip tiksi rodyklės, laikrodžiuose

Šią naktį vėl svajosi

Šią naktį nemiegosi

Ir kitą rytą tu žodžius mano kartosi

Esu gyvenimo gražaus, savininkas ponas

Už mano pečių, tokių kaip aš milijonas

Batalionas širdžių, legionas akių

Tai amžinybė jausmų, emocijų karštų

Tai mūsų laikmetis, ir tu mano brolis ir draugas

Nesuteptas mūsų bendras kraujas

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus

Lyja tegu lyja

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus

Lyja tegu lyja

Atsirandu aš iš tamsos, kaip atsiranda žaibas

Man atsibodo tavo šitos bjaurios, baltos klaidos

Svajonių ir minčių pilnos mano akys

Aš noriu vėl gyventi tą blogį nusimetęs

Tai panašu į lietų, krentantį iš dangaus

Kurį tekėdamos sraunios upės pagaus

Ir neš taip toli, pavers vandenį sūrų

Iš gėlo vandens pavirs į vandenį jūrų

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus

Lyja tegu lyja

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus

Lyja tegu lyja